Vartai gali turėti ir praktinę, ir simbolinę reikšmę. Praktine prasme vartais vadinamas gana platus tarpas sienoje, tvoroje ar panašios paskirties barjere, kurį galima uždaryti, ar palikti atvirą, ir pro kurį patenkama į užtvertas arba uždaras teritorijas.
Paprastai vartų varstymui naudojami vyriai, kurie būna įtvirtinti sienose ar vartų stulpuose. Vartai gali būti ir pakeliami. Pakeliamų vartų angą uždaro iš viršaus nuleidžiama sutvirtintų juostų plokštė arba grotos.
Paprastai vartai būna uždaromi sąvaromis, kurios varstomos ant vyrių, įtvirtintų vartų stulpuose ar sienose vartų angos šonuose. Iš esmės vartai kontroliuoja per juos einantį srautą, taip pat gali turėti dekoratyvinę paskirtį. Ypač įspūdingi, ir architektūrine bei kultūrine prasme vertingi senovinių miestų, pilių ar senų kapinių vartai.
Perkeltine ar simboline prasme vartais galima vadinti tai, pro kur galima kažkur patekti. Pavyzdžiui, anga, pro kurią galima kur nors patekti, taip pat gali būti laikoma vartais. Tai iliustruoja posakis, kad „Klaipėda – Lietuvos jūriniai vartai“. Apskritai vartai gali simbuolizuoti ne vien įėjimą, bet ir už jų esančią patalpą. Perkeltine prasme vartai pabrėžia įžengimą į labai svarbią erdvę. Pavyzdžiui šventyklose įėjimai į pačius slapčiausius ir švenčiausius kambarius dažnai žymimi puošniais vartais, pro kuriuos teisę įžengti turi ne visi. Daug kultūrų turi ritualus, kurių metu gali būti peržengiama iš vienos gyvenimo pakopos į kitą, o tai simbolizuoja vartų peržengimas. Taip pat daug religinių švenčių yra paženklintos „šventųjų vartų“ atvėrimu. Dažnai tiek realūs, tiek simboliniai vartai turi ir savo saugotojus. Pavyzdžiui Janas, senųjų romėnų dievas, buvo įėjimo ir išėjimo saugotojas. O pavyzdžiui krikščionybėje vartų simbolis orientuotas į Jėzaus paliudijimą.
