Maistinės medžiagos, kurios vaidina svarbų vaidmenį mūsų organizme

Maisto papildai

Nors kiekvienas puikiai žino, kad mūsų organizmui kasdien reikia gauti pakankamai jam būtinų maistinių medžiagų, anaiptol ne kiekvienas yra linkęs tuo pasirūpinti. Tačiau nuo mūsų kasdienės mitybos pilnavertiškumo labai tiesiogiai priklauso ir mūsų sveikata bei savijauta. Todėl https://asun.lt/ šiandien pateikia daug naudingos informacijos apie kai kurias maistines medžiagas, kurios yra būtinos kiekvienam iš mūsų.

Biotinas

Biotinas padeda formuoti koenzimus, kurių reikia anglies dioksido pernešimui. Be to, biotinas prisideda prie angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitos, gerina odos, plaukų ir nagų būklę.

Biotino yra kalakutienoje, jautienoje, pieno išrūgų baltymuose, sojų pupelėse, avinžirniuose, piene ir daugumoje daržovių.

Folio rūgštis

Folio rūgštis – tai terminas, kuriuo apibūdinama sintetinė folatų forma, randama maisto papilduose ir vitaminizuotuose maisto produktuose. Folio rūgštis yra būtina medžiagų apykaitos procesui ir sveikiems raudoniesiems kraujo kūneliams. Ji taip pat būtina DNR ir RNR palaikymui bei žarnyno audiniams.

Folio rūgšties yra šparaguose, tamsiai žaliose lapinėse daržovėse, bulvėse, riešutuose, vaisiuose (ypač apelsinuose, greipfrutuose, citrinoje ir laime), pupelėse, pupose, špinatuose, ryžiuose, jaučio kepenėlėse, vitaminizuotuose sausuose pusryčiuose, kviečių gemaluose.

Kalcis

Visoms mūsų organizmo ląstelėms reikia kalcio. Kalcis dalyvauja hormonų sekrecijos procese ir nervų impulsų perdavime, kraujagyslių susitraukime ir išsiplėtime bei gerina raumenų susitraukimus. Jis taip pat reguliuoja ir enzimų veiklą. Kalcis yra būtinas mūsų sveikiems ir stipriems kaulams bei dantims. Devyniasdešimt devyni procentai kalcio yra saugomi mūsų kauluose ir dantyse.

Daug kalcio yra jogurte, piene, sūryje, sojų piene, tofu, kiaušinių tryniuose, žiediniuose kopūstuose, kale kopūstuose, pupose ir pupelėse.

Vitaminai

Geležis

Geležis yra būtina augimo ir vystymosi procesams, ląstelių funkcionavimui, imuninės sistemos veiklai ir tam tikrų hormonų sintezei bei funkcionavimui. Geležis taip pat yra būtina hemoglobinui ir mioglobinui. Hemoglobinas mūsų organizme perneša deguonį, o mioglobinas deguonį transportuoja į raumenis.

Maiste būna kelių tipų geležies: heme ir non-heme. Heme geležis yra gaunama iš gyvūninės kilmės baltymų, o non-heme geležis – iš augalinės kilmės maisto produktų. Apytiksliai 15-35 % heme geležies mūsų organizmas įsisavina. Tuo tarpu mūsų mityba neturi įtakos heme geležies įsisavinimo veiksmingumui. Daržovės, grūdai, geležimi prisotinti sausi pusryčiai ir kiti ne gyvūninės kilmės produktai savyje turi non-heme geležies. Be to, svarbu atminti, kad vitaminas C padeda mūsų organizmui geriau įsisavinti geležį.

Taigi, geležies yra raudonoje mėsoje, austrėse, kiaušiniuose, juodajame šokolade, daržinėse pupelėse, špinatuose, brokoliuose, tofu, lęšiuose, avinžirniuose, duonoje, daugumoje riešutų.

Magnis

Magnis ir būtinas daugiau nei 300 skirtingų biocheminių reakcijų, vykstančių mūsų organizme, nuo kurių priklauso daugybė organizmo funkcijų, tarp kurių yra baltymų sintezė, nervų ir raumenų veikla, gliukozės koncentracijos valdymas ir kraujospūdžio reguliavimas. Magnis yra būtinas ir kalcio bei kalio lygio palaikymui, kartu nepamirštant ir medžiagų apykaitos gerinimo ir energijos gamybos. Be to, magnis yra ir kaulų struktūrinis komponentas. Jis prisideda prie kaulų formavimosi ir riebalų sintezės. Magnis vaidina svarbų vaidmenį gerinant mūsų širdies veiklą. Taip pat nustatyta, kad pakankamas magnio vartojimas gali sumažinti ir diabeto atsiradimo riziką. Atlikti tyrimai rodo, kad magnis gali pagelbėti gerinant miego kokybę ir mažinant nerimą.

Daug magnio yra migdoluose, moliūgų sėklose, braziliniuose riešutuose, anakardžio riešutuose, graikiniuose riešutuose, pilno grūdo produktuose, pupose, špinatuose, kale kopūstuose, bananuose, avokaduose, ankštinėse daržovėse, ruduosiuose ryžiuose.