Lietuvos vėliavos diena Gedimino pilyje

Sausio 1-ąją minime Lietuvos vėliavos dieną. Tradiciškai šią dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškeliama nauja valstybės vėliava, o senoji atiduodama saugoti Lietuvos mokykloms. Ši tradicija gimė lygiai prieš šimtą metų, kuomet trispalvė Gedimino pilies bokšte iškėlė Lietuvos savanorių būrelis, kartu iškilmingai sugiedojęs valstybės himną.

Deja, istorijos vingiai nebuvo palankūs ir trispalvė Gedimino pilies bokšte kabėdavo tik protarpiais. Pirmą kartą iškelta trispalvė tekabojo 6 dienas – į bokštą įsiveržė bolševikai. 1920 metų rugpjūčio 26 dieną į Vilnių sugrįžo Lietuvos kariuomenė ir trispalvė vėl iškilo virš Vilniaus. Deja, šįkart trispalvė kabėjo tik kiek daugiau nei mėnesį – į miestą įsiveržė želigovskininkai ir kol Vilnius buvo okupuotas lenkų, Gedimino pilies stiebas stovėjo tuščias. Trečią kartą trispalvė iškilo 1939 metais, Lietuvai atgavus Vilnių. Žinoma, netrukus prasidėjusi sovietinė okupacija atnešė absoliutų nepriklausomos Lietuvos valstybinių simbolių draudimą. Trispalvė dar spėjo suplevėsuoti 1944 metų pavasarį, tačiau kito jos pasirodymo teko laukti net iki 1988 metų spalio 7 dienos.

Nuo to laiko trispalvė nuo Gedimino bokšto nuleidžiama tik sausio pirmąją – tam kad užkabintume naują. Nors pirmą naujųjų metų dieną ryte vykstančios iškilmės sutraukia nedaug entuziastų, tačiau ceremonijoje kviečiami dalyvauti visi norintieji. Deja, ši graži ceremonija 2017 metais persikėlė į kalno papėdėje esančią Katedros aikštę. Šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į itin prastą Gedimino kalno būklę. Daugiau nei pusę metų kalnas buvo uždarytas lankytojams ir sprendimų, kaip sutvirtinti slenkančius kalno šlaitus, tebeieškoma iki šiol. Valstybė jau investavo ne vieną milijoną eurų bandydama išgelbėti slenkantį kalno šlaitą. Pasirodė daug spėliojimų, kodėl šimtmečius stovėjęs kalnas ėmė slinkti. Kaltintas sprendimas iškirsti kalno šlaitą dengusią augmeniją, kas paskatino lietaus koroziją. Kalbėta ir apie natūralius procesus ir apie Valdovų rūmų statybų sukeltos vibracijos žalą. Taip pat prisiminti ir dokumentai, kurie teigia, jog kalnas, kurį matome šiandien, iš esmės yra nenatūralūs ir jo šlaitai prieš keliasdešimt metų užpilti papildomu žemės sluoksniu, kuris padarė kalną ne tokį statų. Būtent tokia didelė gausa spėliojimų ir lėmė, jog situacija vis dar neišspręsta ir vėliavos pakėlimo ceremonija vyko ne Gedimino pilies bokšte.

Laimei, situacija stabilizuota ir jau dvejus metus visi norintieji yra kviečiami dalyvauti iškilmingoje ceremonijoje Gedimino bokšto viršūnėje. Metus kabojusios Lietuvos vėliavos garbingai saugomos Lietuvos mokyklose, kur tarnauja kaip patriotiškumą ir pagarbą savo šaliai ugdantys simboliai.