Decentralizuota autonominė organizacija (DAO) yra verslo forma, kai įmonėje dirba darbuotojai be vadovybės. Sprendimai priimami ne laikantis tradicinės hierarchijos, o tiesiogiai dalyvaujant visiems darbuotojams. Net ir tada, kai jų 100 ar net 1000. Kiekvienas darbuotojas turi tos įmonės tokenus – savotišką virtualią balso teisę. Pagal tokenų kiekį vertinami ir jo balsai priimant sprendimus.
Atrodo, idealus valdymo būdas, tačiau pastebėta, kad dažniausiai DAO yra naudojama ten, kur versle naudojama daug turinio. Tai įvairūs internetiniai leidiniai ir redakcijos, sudarytos iš tam tikrų sričių specialistų, galinčių dirbti tiesioginiu ir nuotoliniu būdu.
DAO neprisiriša prie biuro, kaip vietos. Čia gali dirbti ir nuotoliniu būdu iš bet kurios pasaulio vietos ir kartu dalyvauti visateisiame įmonės valdyme. Tai labai intriguoja ir žavi. Bet kodėl DAO taip susijusios su turinio kompanijomis?
Redakcijos principai
Kiekvienas leidinys dirba tam tikrais principais, nesvarbu, ar tai spausdintas leidinys, elektroninis žurnalas ar naujienų portalas, televizijos studija. Turinį ruošia rašytojas, žurnalistas, video profesionalas. Tada turinį peržiūri redaktorius, įvertina jo aktualumą ir pateiktą informaciją – ar ji atitinka redakcijos puoselėjamas vertybes, toną, stilių ir kokybę. Jei turinys neatitinka kokybės reikalavimų, jis grąžinamas koreguoti arba tiesiog paliekamas „stalčiuje“ ir niekada neišvysta dienos šviesos.
Redaktorius nurodymus gauna iš vyriausiojo redaktoriaus arba net kelių. Tai žmonės, kurie formuoja leidinio įvaizdį. Redakcijoje dirba ir dar vienas vadovas – direktorius. Jis vadovauja administracijai – rūpinasi patalpomis, reklama, reprezentacija, darbuotojais ir jų motyvacija. Turinio kūrėjai gali būti redakcijos darbuotojai arba laisvai samdomi. Jų finansinius klausimus sprendžia administracijos direktorius, nes redaktoriai ir vyr. redaktoriai yra atsakingi tik už turinį.
Lietuvoje ilgą laiką buvo susiklosčiusi tendencija, kad vyr. redaktorius yra ir savininkas. Ne administracijos direktorius, o vyr. redaktorius. Taip žiniasklaida Lietuvoje prarado visuomenės pasitikėjimą, nes daugelis leidinių deklaravo objektyvumą, kaip pagrindinę savo vertybę, tuo tarpu redaktorius vienas pats kūrė savo leidinio kryptį ir toną, atsižvelgdamas į finansines injekcijas iš šalies.
DAO leidinys – be cenzūros
Tai, kad kai kurios temos atgula „stalčiuose“ ir nepasiekia viešumos, išryškėjo pastaraisiais metais. Tam tikri klausimai redaktorių buvo specialiai ignoruojami, pakreipiami naudinga linkme. Tai šiuolaikinė cenzūra, kuri rūpinasi, kad vieša informacija formuotų tik tam tikrą nuomonę. Pliuralizmas interneto laikotarpiu yra duotybė, nes visi gali reikšti savo nuomonę laisvai, jei tik ji nekursto smurto ir nesantaikos.
Turėti kitokią nuomonę, nes deklaruojama valdžios institucijų gali visi, bet ar ją gali laisvai reikšti? Tradicinėje žiniasklaidoje tai sudėtinga, nes kiekviena nuomonė susiduria su dvigubu pasipriešinimu – redaktoriaus ir vyr. redaktoriaus. DAO principais veikiantis leidinys tokių kliuvinių neturi.
Tokiu būdu DAO leidiniai yra visiškai objektyvūs, nes juose palaikomos visos įmanomos nuomonės. Skaitytojas nusprendžia, kuri nuomonė jam priimtiniausia, o ne redaktorius. Tai ir yra šiuolaikinė objektyvumo dilema.
Ar Lietuvoje yra tokių leidinių? Taip, yra. Tai 77.lt – naujienų portalas ir savotiškas socialinis tinklas. Čia redaktorių nėra, o turinio kūrėjai gali laisvai reikšti savo nuomonę visais klausimais. Net ir kontraversiškais. Ar nuomonė bus skaitoma? Tai priklauso nuo paties skaitytojo.
