Europos Sąjunga jau daugiau nei dešimt metų džiugina Lietuvą savo parama. Nauji infrastruktūros projektai, žemės ūkio plėtra, miestų rekonstrukcijos — visa tai atliekama už ES finansuojamas lėšas. Lietuva, tapusi Europos Sąjungos nare, įsipareigojo, tačiau kartu gavo vieną stipriausių sąjungininkių ir pagalbininkių. Šiomis dienomis sunkiai įsivaizduojamas tvarus ir besivystantis Lietuvos ūkis be kasmetinių ES teikiamų finansinių išteklių. Tačiau, iš kur ES gauna tiek pinigų, kad galėtų finansuoti visas valstybes nares?
Įsikūrus ES pagrindinis jos tikslas buvo socialinė ir ekonominė sanglauda tarp valstybių narių. Laikui bėgant ir didėjant narių skaičiui buvo pastebėta, kad valstybės labai skiriasi. Išryškėjo regionų ekonominio išsivystymo, socialinės ir kultūrinės problemos. Todėl buvo sugalvota sukurti ES regioninę politiką, kuri būtų vienas pagrindinių instrumentų, kovoje su minėtomis problemomis. Taigi, taip bėgant metams susikūrė ES regioninė politika, siekianti sumažinti ES regionų struktūrinius skirtumus bei puoselėti subalansuotą plėtrą visoje ES, skatinant visiems vienodas galimybes Europos Sąjungoje.
Siekiant kuo tiksliau panaudoti visas lėšas buvo įkurti atskiri ES fondai: Europos socialinis fondas (ESF); Europos regioninės plėtros fondas (ERPF); Europos žemės ūkio garantijų ir orientavimo fondas (EŽŪGOF) bei žuvininkystės orientavimo finansinių instrumentų fondas (ŽOFI). ES narės finansinę paramą gaudavo ir iš atskiro Sanglaudos fondo.
Europos regioninės plėtros fondo lėšos skiriamos valstybių narių regionų plėtrai. Kitaip tariant, šio fondo tikslas yra teikti finansinę paramą atsilikusiems šalių regionams, taip skatinant jų plėtrą ir konkurencingumo skatinimą. ERPF veiksmų paskirtis – spręsti ekonomikos, aplinkos ir socialinius uždavinius, ypatingą dėmesį skirti centrinių ES regionų sujungimui su periferinėmis sritimis. Finansavimas skiriamas infrastruktūros plėtrai, energetikai, technologijų plėtrai, darbo vietų kūrimui, moksliniams tyrimams. Europos socialinis fondas savo lėšas skiria socialinių problemų mažinimui. Šis fondas finansuoja švietimą ir profesinį mokymą, įsidarbinimo galimybių plėtrą, mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, švietimo ir profesinio mokymo sistemų tobulinimą. Europos žemės ūkio garantijų ir orientavimo fondas ir žuvininkystės orientavimo finansinių instrumentų fondas didžiausią dėmesį yra sutelkęs į narių žemės ūkio plėtojimą. Didžiausias finansavimas skiriamas žuvininkystės, gyvulininkystės, augalininkystės projektams. Sanglaudos fondo lėšos skiriamos transportui ir aplinkos gerinimui. Šis fondas daug dėmesio skiria ekologijai.
Taigi, ES fondai yra tikslingi finansiniai instrumentai, kurių dėka mažėja atskirtis tarp centrinių ES narių regionų ir periferijų. Daugelis šalių sėkmingai naudojasi šia finansine parama. Lietuva yra viena iš jų.
